Šaudymas iš lanko – tai sporto šaka, kurios pagrindiniai įrankiai yra lankas ir strėlės. Lankas naudojamas šaudyti strėles į taikinius: tiek stacionarius, tiek judančius, priklausomai nuo šaudymo rūšies.
Kada ir kur atsirado pirmas lankas, mokslininkai nesutaria iki šiol. Tvirtinama, kad jis buvo išrastas akmens amžiuje, vėliau paplito visame pasaulyje kaip medžioklinis bei kovinis ginklas. Tik parakinio šaunamojo ginklo atsiradimas pradėjo pakeisti lanką, kaip kovos priemonę. Tačiau dar ilgą laiką lankas gerose, patyrusiose rankose buvo pavojingesnis už šautuvą. Bėgant laikui šaudymas iš lanko išliko kaip sporto šaka, medžioklės būdas bei laisvalaikio pramoga.
Sportinio šaudymo iš lanko istorija prasideda nuo 1900 metų, kai ši sporto šaka buvo įtraukta į vasaros olimpinių žaidynių programą. Tai yra precizinė sporto šaka, žinoma ir kultivuojama visame pasaulyje. Jos modernumą parodo tiek pats inventorius, tiek įvairios priemonės naudojamos treniruočių ir varžybų procese. Šaudymas iš lanko ugdo bei lavina įvairias žmogaus fizines bei psichologines savybes:
• Padeda susikaupti ir didina psichologinį stabilumą. Koncentracija, savo minčių bei kūno valdymas – būtini dalykai šaudyme iš lanko.
• Stiprina nugaros raumenis ir visą viršutinę kūno dalį bei palaiko bendrą fizinę formą. Nuolat kartojami judesiai, t.y. lanko pakėlimas ir tempimas, stiprina rankas ir pečių juostą, o įtempus lanką į darbą įsijungia ir didelė dalis nugaros raumenų. Be abejo, lankininkai dar ir daug vaikšto: įprastose šaudymo iš lanko varžybose lankininkai nueina apie 6 – 10 kilometrų.
• Moko įveikti stresines situacijas. Šaudant iš lanko labai svarbu išlikti ramiam ir tiksliai atlikti veiksmus esant spaudimui iš šalies. Tinkamai ugdant šią savybę ji pravers ir kasdieniame gyvenime.
Lankų tipai:
Yra trys pagrindiniai lankų tipai – ilgasis lankas, lenktasis arba olimpinis lankas, ir skriemulinis lankas. Taip pat yra naudojami ir kitokie istoriniai lankai, tačiau jie yra žymiai mažiau paplitę.
Ilgieji lankai:
Ilgieji lankai paplito tryliktame amžiuje. Šis, tada dar naujas lankas turėjo apie 100 – 120 svarų tempimo jėgą. Apskritai šis lankas atsirado pietų Velse, kur yra įrašų apie jo naudojimą apie 1150 metus. Pirmasis mūšis, kur šis lankas buvo plačiai panaudotas buvo Falkirko mūšis 1298 metais. Jį sparčiai įsisavino visoje Anglijoje, kaip pagrindinį ginklą ir šis dominavo kovų laukuse iki šešioliktojo amžiaus vidurio. Ilgasis lankas buvo laikomas tokiu svarbiu ginklu, kad kaikuriuose mūšiuose lankininkai su ilgaisiais lankais sudarydavo iki 85 procentų kariaujančiųjų.
Normalus ilgųjų lankų naudojimo atstumas buvo 220 jardų, iš kurio dauguma lankininkų galėdavo paleisti po 8 – 10 gerai nutaikytų strėlių per minutę. Kai kurie lankininkai galėdavo iššauti net po 20 strėlių per minutę. Didžiausias šaudymo atstumas ilgiesiems lankams buvo daugiau nei 220 jardų, tačiau iš tokio atstumo stėlės nebeturėdavo pakankamai energijos šarvams pramušti. Riteris su žirgu galėdavo šį atstumą įveikti per 15 sekundžių, todėl lankininkų šaudymo greitis buvo labai svarbus. Šarvuoti pėstininkai tokiam atstumui nueiti užtrukdavo apie pusantros minutės. Paskutiniuosius 50 jardų strėlės galėjo pramušti ir storiausius šarvus.
Buvo įvertinta, kad Aginkorto mūšyje buvo apie 5000 anglų lankininkų. Įvertinant 8 strėlių per minutę šaudymo greitį, 40000 strėlių galėjo būti paleista kiekvieną minutę, o tai yra beveik 700 strėlių per sekundę. Akivaizdu, kad buvo sunku išgyventi tokį puolimą ir tai paaiškina, kodėl ilgasis lankas buvo toks svarbus mūšiuose.
Kad būtų užtikrintas pakankamas lankininkų skaičius armijoms, visi vyrai nuo 12 iki 65 metų buvo įstatymais įpareigoti treniruotis šaudyti iš lanko. Futbolas buvo uždraustas, kad žmonės nesusižeistų taip, kad tai jiems trukdytų treniruotis. Dėl kasdienių treniruočių ir didelės jėgos lankų, lankininkų skeletai šiek tiek deformuodavosi.
Ilgieji lankai buvo daugiausiai gaminami iš kukmedžio, bet šiandien jie gali būti gaminami ir iš kitokios medienos, pavyzdžiui hickory arba citrinmedžio.
Ilgieji lankai nesuteikia strėlei tiek enegijos, kiek kitų tipų lankai, dėl to jie buvo daromi stipresni. Viduramžiais, lankų tempimo jėgos siekdavo iki 150 svarų, bet šiandien ilgieji lankai retai viršija 50 svarų. Jie yra mažiau taiklūs ir jais sunkiau šaudyti nei moderniais lankais, tačiau vis daugiau ir daugiau lankininkų keičia savo lankus į ilguosius lankus, nes jais šaudyti smagu, ir žinai, kad šaudai tradiciniu būdu.
Lenktieji arba olimpiniai lankai:
Lenktasis lankas yra taip vadinamas, dėl jo vaizdo iš šono; lyginant su paprastu ilguoju lanku, lenktojo lanko viršūnės yra išlenktos tolyn nuo lankininko, kai lanko templė nėra uždėta. Šio tipo lankai turi savyje daugiau energijos lyginant su tiesių šakų lankais ir dėl to daugiau jos suteikia strėlei.
Lenktųjų lankų šakos taip pat labiau apkrauna medžiagas naudojamas lankams gaminti ir todėl jie gali sukelti daugiau garso, kai jais yra šaunama. Daugumą pradedančiųjų lenktojo lanko forma, kai neuždėta jo templė, glumina.
Paprastai, moderniems lenktiesiems (olimpiniams) lankams, pavyzdžiui tokiems, kuriuos naudoja lankininkai Olimpiadoje ir kitose varžybose, gaminti naudojamos modernios technologijos ir medžiagos. Lankų šakos paprastai būna pagamintos iš stiklo pluošto, anglies pluošto ir/arba medienos sluoksnių ant anglies putų arba medienos šerdies. Anglies pluošto šakos paprastai strėles paleis didesniu greičiu, lyginant su tokios pat tempimo jėgos medinėmis šakomis, tačiau paprastai jos būna brangesnės. Lanko rankena (en. riser) paprastai yra daroma atskira nuo šakų, ir gaminama iš aliuminio arba magnio lydinių arba iš anglies pluošto. Šakos įstatomos į kišenes rankenos galuose ir ten laikosi dėka įtempimo, kurį sukuria templė, ją uždėjus.
Modernių lankų aukštų technologijų medžiagos, leidžia lengviau gaminti aukšto lygio lankus, prie kurių, galima lengvai tvirtinti kitokius priedus padedančius taiklumui, pavyzdžiui stabilizatorius. Didesnis modernaus lanko svoris taip pat padeda stabilumui ir taiklumui.
Modernusis lenktasis lankas (olimpinis lankas) yra vienintelis lankų tipas leidžiamas Olimpinėse žaidynėse, ir yra plačiausiai naudojamas Europos, bei Azijos lankininkų.
Prie lenktųjų lankų paprastai būna pritvirtinta daug visokių priedų (tokie lankai su priedais vadinami olimpiniais lankais), tokių kaip stabilizatoriai (padeda balansuoti lanką ir sugeria dalį vibracijų), taikikliai (taikymuisi palengvinti), ir kitos dalys, padedančios derinti strėles tam lankui. Ant pirštų lankininkai paprastai turi užsidėję odos gabalėlį, vadinamą antpirščiu, kuris palengvina strėlės paleidimą ir apsaugo pirštus.
Skriemuliniai lankai:
Skriemulinis lankas, tai modernus lanko, naudojančio svertų sistemą sudarytą iš kabelių, bei skriemulių, naudojamų tempti lanko šakoms atgal, vystymosi rezultatas.
Skriemulinio lanko šakos paprastai būna standesnės, nei lenktojo lanko ar ilgojo lanko. Šis šakų standumas, leidžia efektyviau panaudoti lanko energiją, tačiau šakos yra per standžios, kad būtų galima jas patogiai tempti, templę pritvirtinus tiesiai prie šakų. Skriemulinio lanko templė yra pritvirtinta prie skriemulių, kurių vienas arba abu turi vieną arba daugiau kabelių, kurie yra tvitinami prie priešingos šakos. Kai templė tempiama atgal, ji priverčia skriemulius suktis. Tai verčia skriemulius traukti kabelius, kurie verčia šakas lenktis ir taip kaupti energiją.
Dėka tokios svertų sistemos, skriemulinis lankas turi tempimo jėgos kreivę, kai aukščiausia tempimo jėga pasiekiama ir tada atsileidžia iki mažesnės laikymo jėgos. Skriemuliniai lankai dažnai turi apie 60 svarų aukščiausią tempimo jėgą, tačiau prieš iššaunant strėlę gali reikėti laikyti tik 15 – 20 svarų.
Skriemulinį lanką mažai veikia temperatūros ir drėgmės pokyčiai ir lyginant su kitais lankais, skriemulinis lankas yra taiklesnis, greitesnis bei gali toliau nušauti strėlę. Skriemulinis lankas buvo sukurtas Misūryje 1967 metais ir nuo tada tampa vis populiaresnis. Jungtinėse Amerikos Valstijose, skriemulinis lankas yra dominuojantis lankų tipas.
Vietoj standartinių taikiklių, naudojami taikikliai su padidinamaisiais stiklais, kartu su „akute“ templėje, o strėlės yra paleidžiamos su paleidikliais, veikiančiais panašiai kaip gaidukas, vietoj paleidimo pirštais. Rekomenduojama pirmiausia išmokti šaudyti lenktuoju lanku prieš bandant šaudyti skriemuliniu lanku.
